Apie Gabiją

 

Gabija Jurgelytė

Gabija Jurgelytė

individualiosios psichologijos (IP) konsultantė, supervizorė, lektorė

Su individualiąja psichologija esu susijusi seniai. Pradėjau kaip psichoterapijos klientė, vėliau tapau Individualiosios psichologijos instituto studente, dar vėliau – lektore, konsultante, supervizore. Domiuosi ir kitomis kryptimis, ypač psichoanalitine ir transakcine psichologija, bet visuomet grįžtu prie Adlerio, jo teorinių idėjų gelmės ir šių idėjų pritaikymo plotmės. Čia randu neišsemiamas augimo bei auginimo galimybes. 

Konsultavimo procese kartu su klientu siekiu kurti lygiaverčio tyrinėjimo būvį. Tokio, kuriame mūsų vaidmenys yra skirtingi, tačiau vienodai vertingi. Mano užduotis – atkreipti dėmesį į tai, ko žmogus galbūt nepastebi, nesuvokia, priima kaip savaime suprantamą dalyką. Tai yra būdamas privačios logikos rėmuose negali patikėti, kad „viskas gali būti ir kitaip“ (A. Adleris). Kliento (-ės) pasirinkimas – priimti tai kaip jam (jai) tinkančią tiesą ar ne. Nė vienas iš mūsų šiuo atveju nesuklystame. Tiesiog kažką atrandame. Taip vyksta gyvenimo stiliaus ir savos privačios logikos pažinimas. 

Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas: „Viskas kaip ir aišku, bet ką man dabar su tuo daryti?“ Ir čia atsakymas būna nuobodžiai vienodas: klausimas turėtų būti ne „Ką daryti?“, o „Kaip išbūti nieko nedarant?“. Su menkavertiškumu sunku išbūti, todėl mes ieškome kompensacijų, ir kuo greičiau, tuo geriau. Bet jeigu gebame sustoti ir pasidalinti su kitu, būna, kad palengvėja, kad bendrystės patyrimas palengvina gėdą, kaltę, baimę ar vienišumą. Ir mes tampame truputį laisvesni nuo savo vaikystės patirčių ir būtinybės ką nors daryti. Savirefleksija stiprina sąmoningumą, augina savivertę ir savęs priėmimą. Tik tuomet, kai nebėra būtinybės, galima kažką ir daryti. Paprastai atsisveikinimas su konsultavimu yra to darymo dalis. 

Šalia konsultavimo reikšminga mano profesinės veiklos dalis yra darbas mokykloje „Pažinimo medis“, kur vedu socialinių įgūdžių pamokas vaikams, supervizuoju pedagogus, vedu jiems mokymus. Matau, kaip puikiai IP idėjos gali būti pritaikytos švietimo srityje. Ir čia pagrindinis principas yra lygiavertis santykis. Padėti kurti lygiavertį santykį tarp vaikų, tarp vaikų ir mokytojų, mokytojų ir tėvų bei administracijos. Lygiavertiškumas reiškia ribas. Reiškia iš anksto sutartas pasekmes. Reiškia nuoseklumą ir neutralumą. Reiškia suaugusiųjų prisiimtą atsakomybę būti suaugusiais tam, kad vaikai galėtų būti vaikais. Tai reikalauja visų šio proceso dalyvių įsitraukimo ir be galo daug laiko, dėmesingumo, emocinio įsitraukimo bei kitų resursų. Tačiau atsiperka, nes veikia ir padeda ieškoti konstruktyvių išeičių iš tos bejėgystės, su kuria šiandien dažnai susiduria švietimo sektorius. 

Išsilavinimas:

  • 1999–2003 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, verslo vadybos ir administravimo bakalauras;
  • 2003–2005 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, personalo valdymo magistras;
  • 2008–2009 m. Individualiosios psichologijos institutas, pirmoji mokymo pakopa;
  • 2009–2016 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, psichologijos bakalauras; 
  • 2009–2014 m. Individualiosios psichologijos institutas, konsultantų programa;
  • 2017–2018 m. BASIS-A naudojimo mokymai;
  • 2020–2023 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, vaiko ir edukacinės psichologijos magistras. 

Mokslinio tyrinėjimo sritys:

  • darbuotojų vidinė ir išorinė motyvacija;
  • dvasingumas individualiojoje psichologijoje;
  • kokybiniai tyrimo metodai;
  • ilgalaikės psichoterapijos patiriama nauda;
  • BASIS-A vertinimo metodika;
  • mokytojų ir mokinių santykiai.

Mila Carantina – mano pudelių veislės kalytė, neišėjusi jokių kaniterapijos mokymų, bet kartais dalyvauja konsultacijose, nes yra giliai įsitikinusi, kad klientai ateina pas ją. Tik klausimas – paglostyti ar pažaisti?