Adlerietiškas konsultavimas

Skirtingų psichologinių mokyklų pagalba žmogui remiasi panašia prielaida –  esamas  gyvenimo būdas žmogui teikia  saugumą, bet ne laimę.  Kadangi gyvenime garantijų vienaip ar kitaip niekas nesuteikia, reikia rizikuoti dalimi to „saugumo“ dėl  laimės ir savirealizacijos.  Terapijos ar konsultavimo būdai, vedantys žmogų  iš „saugios“ vietos  į tą, kurioje galima sau leisti „surizikuoti“, skiriasi. 

Adlerietiška požiūris leidžia atliepti platų sunkumų, su kuriais susiduria žmonės, lauką ir akcentuoja draugiško bei lygiaverčio santykio tarp kliento ir konsultanto svarbą. Pačioje Adlerio teorijos šerdyje slypi optimistinis požiūris į žmogaus prigimtį ir prielaida esant  bazinį bendrumo (susietumo) jausmą, kuris yra psichinės sveikatos matas bei tikslas. 

Konsultacinis procesas visų pirma yra asmenybės, individualiosios psichologijos terminais – gyvenimo stiliaus, tyrinėjimas, kuriame bendromis pastangomis bandoma suprasti esmines kliento nuostatas apie save, kitus žmones bei pasaulį ir būdus priklausyti šiame pasaulyje Šiame procese dažniausiai paaiškėja nuostatos  bei emocinis tų nuostatų  pagrindas, kurie apsunkina kliento bendrumo bei gerovės jausmo patyrimą.

Adlerietiškas požiūris akcentuoja žmogaus gebėjimą „persimokyti“ vertybes ir gyvenimo stilių į tokį, kuris veikia „efektyviau“. Adleris manė, kad kliento gyvenimo stilius gali būti traktuojamas kaip tam tikra asmeninė mitologija. Ta mitologija  kiekvienam žmogui yra tiesa ir žmonės gyvena tokiame pasaulyje, kokiu tiki. Dauguma šių nuostatų atitinka tai, ką vadiname „sveiku protu“, tačiau kiekvieno žmogaus privačioje logikoje yra klaidų. Kiekvienas mes augame savo šeimoje tam tikru istoriniu, socialiniu laikmečiu ir, būdami vaikai, savo pasaulio ir savęs sampratą formuojame matydami ganėtinai ribotą aplinką. Tačiau pasidarytas išvadas taikome pasauliui ir nešamės per gyvenimą, dažnai iki galo jų net neįsisąmoninę. Todėl galime turėti tokių generalizuotų įsitikinimų, kaip „pasaulis yra pavojingas“, „žmonės yra priešiški“, „aš turiu būti ypatinga“, „mano jausmai niekam nerūpi“, kurie mums neleidžia santykiuose patirti bendrumo jausmo ar savirealizacijos. 

Kiekvienas klientas yra unikalus, todėl ir konsultavimo technikos turi atitikti konsultavimo bei kliento poreikius. Viena iš labiausiai taikomų adlerietiškų technikų – tai ankstyvųjų atsiminimų analizė. Tačiau yra žmonių, kurie neturi tokių atsiminimų. Kitas gyvenimo stiliaus pažinimo kelias – tai sapnų analizė, bet yra žmonių, kurie mažai sapnuoja. Reikšmingas yra ir „kūno žargonas“, reprezentuojantis visą žmogaus fizinę raišką, fiziologinius sunkumus ar stiprybes. Kiekvieno kliento gyvenimo stilius „kalba“ skirtinga kalba, tad ir pažinimo būdai gali būti taikomi skirtingi. Dominuojantis yra pokalbis, bet šalia gali būti taikomos ir objektyvios gyvenimo stiliaus metodikos, kaip BASIS-A testas. Vizualinės metaforinės priemonės (įvairūs paveiksliukai), šeimos konsteliacijos dėliojimas, kūrybinės vaizduotės užduotys  padeda atskleisti ir įsisąmoninti individualų kliento  gyvenimo stilių. Jį pažinus ir priėmus, galima ir keisti taip, kad jis labiau atitiktų šiandienos, suaugusio žmogaus situaciją, o tai savo ruožtu lemia permainas žmogaus elgesyje bei tarpusavio santykiuose. 

Taigi, konsultavimo tikslas paskatinti kognityvinius, emocinius ir elgesio pokyčius. 

Tarnaudamas kaip pavyzdys klientui, individualiosios psichologijos konsultantas siekia būti „esantis  iš tikrųjų“ – tai yra nuoširdus, klystantis ir gebantis iš savęs pasijuokti. Šiame santykyje humoras iš ties labai svarbus, nes, pasak Moreno (1987), „dalykai nėra tokie blogi, jeigu kartais gali iš jų pasijuokti“. 

Individualiosios psichologijos konsultantus Lietuvoje rengia Individualiosios psichologijos institutas (www.ipi.lt).

Parengta pagal Adlerian Psychotherapy: An Overview Of Theory And Practice (https://www.essays24.com/essay/Adlerian-Psychotherapy-An-Overview-Of-Theory-And-Practice/946.html)